Kai aplinkui tamsa,
Širdis skausmo pilna,
Vienas pats suklupai – nepakilsi.
Nors šalia ir apstu
Geranorių draugų,
Juos baisu su savim nusivilkti...
Siela knibžda minčių,
O širdy tiek jausmų,
Kad jie brolžudžių karą pradėję;
Ir prabudęs nakčia
Vienas tarsi miške –
Nori rėkti, bijai pajudėti...
Kai aplinkui tamsa,
Ir pravertam lange
Tik prisnūdęs neaišku ko rymai.
Rėmų tarp keturių,
Galbūt sielai ramu,
O galbūt tik vienatvė ramina...
Mėnesiena blausi
Spindi tavo aky,
Nakties bals
Sidabrine naktis (the text :D) by deflaw, literature
Literature
Sidabrine naktis (the text :D)
Ir kai Žemę nudažo
Mėnesiena klampi,
Rodos siela išskristų
Pasivaikščiot nakty;
Ir nuskridusi žengtų
Pro sidabro vartus,
Pabučiuoti pasaulio,
Kurio niekad nebus...
Ir rankas tik praskleistų
Apkabinti visus,
Kurie naktį užmigę,
Begs basi per laukus;
Ir surinkę tik puokštes,
Iš karolių rasos,
Sielos skausmui didžiausiam
Nuoširdžiai atiduos.
Nors sidabrą jau plauna
Raudonėlis rytuos,
Mano siela šią naktį
Tiktai skrydžiui aukos...
Ir kai Saulė pakyla,
Pailsėjus nakty;
Rodos siela i&
Žemės motinos įsčias
Slėnyje, tarp kalnų,
Greit palieka jaunystė,
Žėrinčiu deimantu.
Tarp nusenusių medžių,
Tarp kreivųjų pušų,
Pasileis šaltinėlis,
Ieškot savo vagų;
Išdalins save medžiams,
Pulkui lauko gėliu;
Gal prikels ir pasaulį
Savo šaltu krauju?
Bėgs už tūkstančio mylių,
Ir už šimto kalvų,
Bet vistiek jaus artumą
Žemės rankų šiltų...
Kai į nugarą sminga
Išdavystė šalta –
Man gyvybę pumpuoja
Atsivėrus žaizda...
Raudoniu nusidažo
Tamsios mintys, sapnai;
Skaudžiai rankos tik kyla,
Jas sulaiko jausmai...
Lyg iš kortų statytas,
Domino pamatais;
Man gyvenimas griuvo,
Gal jau liks šipuliais;
Ir čia, sielos griūvėsiuos,
Nieks kaltų neieškos,
Kol smūgiu paskutiniu
Ir širdis jau išduos...
Kur gyvybė dar trykta,
Laumės juostos spalva;
Ir likimas nutįsta,
Ar nutrūks neinia.
Sidabru Mėnesienos
Nuspalvota tyla,
Jaunatis ką pradėjo,
Tam delčia pabaiga...
Ir mintis, lyg eėlis,
Isiilgęs tiesos;
Tai, ką gyvas pasėjai
Jau kiti nukapos.
Tik Mėnulis atgimęs
I dienos pelenų,
Savo aminą ciklą
Suskaitys ant vaigdių...
Tamsią naktį sualus
Jau verklena mintis,
Mano grubiosios rankos
Jos ir vėl nerays...
Nors ir nepasidavus
Ji po galvą lakstys,
Bet pailsusį kūną
Tinginystė valdys.
Taip ir mirta idėja,
Visikai pamirta;
Tinginystė laimėjo,
Ir laimės visada...
Tik tylus juodas dūmas
Vir ugnies po stiklu,
Ir viesus atminimas
Plakančių dar irdių...
Tiktai aaros sūrios,
Vietoj ilto lietaus,
Tavo sielos bespalvės
Atminimą nuplaus.
Ir ią naktį, lyg dievui,
Jie sune Tau aukas-
Galbūt dar vis atleisi
Paskutines skriaudas,
Pakartos Tau dar kartą
Dievikąsias eiles...
O a tik sunabdėsiu:
"Kaip man trūksta Tavęs..."
ią taurę u tave keliu, brangioji,
Prie mūsų stalo, kur kabako pakraty;
Turbūt tu netgi neįsivaizduoji,
Kaip laukiau a, kol mudu liksime vieni...
Kalbėk, kalbėk, praau, tik nesustoki,
Tavo istorija be galo įdomi,
Tik ko keistai taip į mane beiūri?
Nori, kad a dalinčiausi patirtimi?
Na inoma, galiu, jei tik to nori,
Bet leisk prie tai tave paerzint smalsumu,
Tik pasakyk man, kaipgi tu galvoji,
Ar ne
Kai aplinkui tamsa,
Širdis skausmo pilna,
Vienas pats suklupai – nepakilsi.
Nors šalia ir apstu
Geranorių draugų,
Juos baisu su savim nusivilkti...
Siela knibžda minčių,
O širdy tiek jausmų,
Kad jie brolžudžių karą pradėję;
Ir prabudęs nakčia
Vienas tarsi miške –
Nori rėkti, bijai pajudėti...
Kai aplinkui tamsa,
Ir pravertam lange
Tik prisnūdęs neaišku ko rymai.
Rėmų tarp keturių,
Galbūt sielai ramu,
O galbūt tik vienatvė ramina...
Mėnesiena blausi
Spindi tavo aky,
Nakties bals
Sidabrine naktis (the text :D) by deflaw, literature
Literature
Sidabrine naktis (the text :D)
Ir kai Žemę nudažo
Mėnesiena klampi,
Rodos siela išskristų
Pasivaikščiot nakty;
Ir nuskridusi žengtų
Pro sidabro vartus,
Pabučiuoti pasaulio,
Kurio niekad nebus...
Ir rankas tik praskleistų
Apkabinti visus,
Kurie naktį užmigę,
Begs basi per laukus;
Ir surinkę tik puokštes,
Iš karolių rasos,
Sielos skausmui didžiausiam
Nuoširdžiai atiduos.
Nors sidabrą jau plauna
Raudonėlis rytuos,
Mano siela šią naktį
Tiktai skrydžiui aukos...
Ir kai Saulė pakyla,
Pailsėjus nakty;
Rodos siela i&
Žemės motinos įsčias
Slėnyje, tarp kalnų,
Greit palieka jaunystė,
Žėrinčiu deimantu.
Tarp nusenusių medžių,
Tarp kreivųjų pušų,
Pasileis šaltinėlis,
Ieškot savo vagų;
Išdalins save medžiams,
Pulkui lauko gėliu;
Gal prikels ir pasaulį
Savo šaltu krauju?
Bėgs už tūkstančio mylių,
Ir už šimto kalvų,
Bet vistiek jaus artumą
Žemės rankų šiltų...
Kai į nugarą sminga
Išdavystė šalta –
Man gyvybę pumpuoja
Atsivėrus žaizda...
Raudoniu nusidažo
Tamsios mintys, sapnai;
Skaudžiai rankos tik kyla,
Jas sulaiko jausmai...
Lyg iš kortų statytas,
Domino pamatais;
Man gyvenimas griuvo,
Gal jau liks šipuliais;
Ir čia, sielos griūvėsiuos,
Nieks kaltų neieškos,
Kol smūgiu paskutiniu
Ir širdis jau išduos...
Kur gyvybė dar trykta,
Laumės juostos spalva;
Ir likimas nutįsta,
Ar nutrūks neinia.
Sidabru Mėnesienos
Nuspalvota tyla,
Jaunatis ką pradėjo,
Tam delčia pabaiga...
Ir mintis, lyg eėlis,
Isiilgęs tiesos;
Tai, ką gyvas pasėjai
Jau kiti nukapos.
Tik Mėnulis atgimęs
I dienos pelenų,
Savo aminą ciklą
Suskaitys ant vaigdių...
Tamsią naktį sualus
Jau verklena mintis,
Mano grubiosios rankos
Jos ir vėl nerays...
Nors ir nepasidavus
Ji po galvą lakstys,
Bet pailsusį kūną
Tinginystė valdys.
Taip ir mirta idėja,
Visikai pamirta;
Tinginystė laimėjo,
Ir laimės visada...
Tik tylus juodas dūmas
Vir ugnies po stiklu,
Ir viesus atminimas
Plakančių dar irdių...
Tiktai aaros sūrios,
Vietoj ilto lietaus,
Tavo sielos bespalvės
Atminimą nuplaus.
Ir ią naktį, lyg dievui,
Jie sune Tau aukas-
Galbūt dar vis atleisi
Paskutines skriaudas,
Pakartos Tau dar kartą
Dievikąsias eiles...
O a tik sunabdėsiu:
"Kaip man trūksta Tavęs..."
ią taurę u tave keliu, brangioji,
Prie mūsų stalo, kur kabako pakraty;
Turbūt tu netgi neįsivaizduoji,
Kaip laukiau a, kol mudu liksime vieni...
Kalbėk, kalbėk, praau, tik nesustoki,
Tavo istorija be galo įdomi,
Tik ko keistai taip į mane beiūri?
Nori, kad a dalinčiausi patirtimi?
Na inoma, galiu, jei tik to nori,
Bet leisk prie tai tave paerzint smalsumu,
Tik pasakyk man, kaipgi tu galvoji,
Ar ne
Hi everybody :wave:
First of all, sorr for being so absent recently, I have a 'block' (can't call it a writers block, because I don't count myself as a writer :D ) so I don't have much to add to the community...
Now that that is out of the way I have two issues to discuss with you, and I'd like your honest opinions.
{1}
Someone once asked me to read my poetry on youtube. As I sat long hours considering this opportunity to both make a fool of myself and do something interesting and new, I Decided that I need advise and as usual I turn to you :bow:
{2}
I am slowly writing a story, about my OC (not that much O as C ;) )... Ant thus I wonde
Contrary to popular belief, due to a rumor spread widely by me, I am still very much alive and kicking. However due to a pesky little writer's-block I was almost unable to write a thing in the last.. Lets say 6 months or so...
Still to look on the brighter side I believe I could be regaining my touch :)
I do have in my possession 3 little writings of mine, however I only really like one and this presents me with a fun opportunity:
what say you to the suggestion of me posting one of them based on the first letter of the mane of the poem and you tell me if it is the one I like or not (I will probably scrap the others even if i post them her
Hi,
I have a general question for all of you:
Should I compete in a poetry event? (keep in mind that I hate being in the spotlight literally ;) )
And if you think I should, with which of my deviations? :)
Thanks for your opinion